Br. Emad Kamel OFM su parapijos vaikais

Artėjant Kalėdoms išgirstame pažįstamą vietovardį – Betliejus. Tai miestelis netoli Jeruzalės, kuriame gimė kūdikėlis Jėzus. Vietovardis asocijuojasi su Kalėdų istorija, žvaigžde, trimis karaliais. Tačiau koks jis yra iš tiesų ir kaip žmonės ten gyvena šiandien? Brolis pranciškonas Emad Kamel gyvena ir dirba Betliejuje. Jis pasakoja apie krikščionių situaciją šiame Palestinos A zonai priklausančiame mieste.

Paprastai Betliejų prisimename prieš Kalėdas, kai apmąstome apie Viešpaties Jėzaus gimimą. Tačiau dauguma žmonių nežino, kokia yra krikščionių gyvenimo realybė šiame Palestinai priklausančiame mieste. Esate brolis pranciškonas ir kunigas, dirbantis Betliejaus parapijoje. Apibūdinkite krikščionių gyvenimo sąlygas ten.

Esu egiptietis brolis ir gyvenu Betliejuje jau šešerius metus. Daug dirbu su vaikais ir jaunimu, taip pat aukoju Mišias, teikiu sakramentus. Betliejuje krikščionių bendruomenė labai ribota dėl politinių ir ekonominių priežasčių. Čia gyvena 6000 katalikų, kuriems tarnauja broliai pranciškonai. Turime parapiją, kuri rūpinasi visais – 300 vaikų ruošiame Pirmajai Komunijai, paaugliai ruošiasi Sutvirtinimui, veikia Pranciškoniškojo jaunimo brolija, šeimų bendruomenė, pasauliečiai pranciškonai, Marijos legionas. Vyksta tikrai daugybė veiklų.

Betliejų juosia siena, kuri izoliuoja krikščionis ir musulmonus, gyvenančius šiame mieste, nuo Izraelio. Sienos, kurias žydai pastatė, kad užkirstų kelią palestiniečiams patekti į Izraelį, sukūrė daug sunkumų palestiniečiams, nes anksčiau jie turėjo darbus Izraelyje su geru atlyginimu. Dabar jie nebegauna leidimų kirsti sieną ir išvykti dirbti. Šeimos susidūrė su dideliais iššūkiais, nes atlyginimai Palestinoje yra labai menki. Vyras uždirba du ar tris tūkstančius šekelių, o tai yra labai nedaug išlaikyti šeimai. Tuo tarpu už tą patį darbą Izraelyje jie galėtų uždirbti nuo aštuonių iki keturiolikos tūkstančių šekelių. Dėl to šios sienos yra iššūkis krikščionims ir visiems palestiniečiams. Todėl dabar daugiausia darbų Betliejuje yra susiję su piligrimų priėmimu, jų apgyvendinimu ir paslaugų sektoriumi. Tai suteikia pragyvenimo šaltinį šeimoms.

Taigi kaip bažnyčia ir broliai visada stengiamės, kad bent dalis Betliejaus parapijiečių gautų leidimus keliauti ir dirbti Izraelyje. Kai pagaliau per kryžiaus kelius pavyksta gauti leidimus, prasideda varginančios kelionės per pasienio postus, nes žydai pasieniečiai vargina žmones ilgais tikrinimais, žiūri net keliaujančio palestiniečio kompiuterio duomenis, ir toji kelionė iš Betliejaus į Jeruzalę, kuri normaliai užtrunka dvidešimt penkias minutes, gali išsitęsti iki poros valandų.

Betliejus. Nuotraukos autorė Jolanta Klietkutė

Krikščionys patiria didelę psichologinę žalą, nes nesijaučia laisvais žmonėmis, bet gyvenančiais dideliame kalėjime po atviru dangumi, nes negali keliauti ten, kur nori. Jie gali vykti į Ramalą ar Jerichą, priklausančius Palestinos teritorijai, bet negali keliauti į Jeruzalę, Nazaretą ar Tel Avivą. Šį laisvės apribojimą ypač skaudžiai išgyvena jaunimas, ir todėl pasitaikius pirmai progai nori iš čia emigruoti. Kai jaunimas gauna proga išvykti į kitą šalį, du kartus nebemąsto. Gyvenimas čia yra labai sunkus, todėl jauni žmonės ieško vietos gyventi, kur jaustųsi saugūs, kur būtų rodoma pagarba žmogui, suteikiama medicininė priežiūra, ir jie turėtų ateitį.

Visai neseniai Popiežius Pranciškus ir Rytų asirų Bažnyčios patriarchas Mar Gewargis (Jurgis) III bendrame pareiškime paprašė gelbėti Artimųjų Rytų krikščionių bendruomenes. „Artimieji Rytai be krikščionių nebebus Artimieji Rytai“, – pareiškė abu ganytojai. Pakomentuokite plačiau šį Šventojo Tėvo teiginį.

Popiežius Pranciškus sako tiesą, kad Artimieji Rytai praras savo tapatybę be krikščionių, nes vietos bendruomenės saugo šventas vietas. Yra labai svarbių vietų, kur nebeliko krikščionių, ir piligrimų grupės ten nebevažiuoja. Pavyzdžiui, Hebronas, kur Švenčiausioji Trejybė apsilankė pas tikėjimo protėvį Abraomą. Kadangi ten nebeliko krikščionių, vienuolynas buvo uždarytas, ir net mažos piligrimų grupelės beranda užrakintas duris. Taigi, kol yra krikščionių, šventos vietos yra gyvos.

Betliejus. Pieno grota, kurioje, manoma, gyveno Mergelė Marija gimus Jėzui. Nuotraukos autorė Jolanta Klietkutė

Piligrimams, kurie ruošiasi aplankyti Šventąją Žemę, labai svarbu suprasti, kad tai yra ne vien šventovės ir bažnyčios, kaip pavyzdžiui Jėzaus gimimo bazilika Betliejuje, labai svarbi visiems tikintiesiems, bet yra ir vietiniai krikščionys, gyva bendruomenė, sauganti šias šventas vietas.

Piligrimai iš Lietuvos laimina pranciškoną br. Emad Kamel. Nuotraukos autorė Jolanta Klietkutė.

Bažnyčia čia visais būdais stengiasi padėti vietinei bendruomenei, kad ji išgyventų ir mūsų tikėjimo istorija čia tęstųsi, kad krikščionys iš visos pasaulio galėtų atvykti, aplankyti ir pagerbti tas vietas, kur vaikščiojo mūsų Viešpats Jėzus Kristus ir Dievo Motina Marija. Todėl turime galvoti apie vietinius krikščionius ir pagal galimybes padėti jiems materialiai. Mūsų parapijos klebonas rūpinasi ne vien sakramentų teikimu ir pastoracija, bet padeda žmonėms ir susirasti darbą, ir padengti medicinines išlaidas. Jis yra tėvas visuose reikaluose.

Lietuvoje per šv. Kalėdas turime tradiciją puošti eglutę ir įrengti prakartėlę. Tokiu būdu prisimename Jėzaus gimimą Betliejuje. O kaip Kalėdas švenčiate jūs?

Žinome, kad per Kalėdas visas pasaulis atgręžia savo žvilgsnius į Betliejų. Dėl to turime daug veiklų, kurios prasideda jau pirmąjį advento sekmadienį. Iš vakaro, šeštadienį, vyksta iškilminga liturgija su Šventosios Žemės kustodu, į kurią susirenka visos šalyje veikiančios skautų grupės. Tą dieną pagal Status Quosusitarimą atveriamos sienos su Izraeliu, galima laisvai nuvykti į Jeruzalę. Broliai ir krikščionys iš visų miestų atvyksta švęsti šio iškilmingo ingreso, tai yra džiaugsmo ženklas. Pirmąjį advento sekmadienį Mišias čia aukoja kustodas.

Betliejaus centrinėje aikštėje kaip ir pas jus kasmet įžiebiama didelė Kalėdų eglė ir vyksta graži šventė, į kurią atvyksta krikščionys ir musulmonai iš viso pasaulio.

Betliejaus parapijos nariai prie Kalėdų eglės centrinėje miesto aikštėje

Gruodžio 24 d. vyksta iškilminga liturgija su Jeruzalės patriarchu, aukojamos labai iškilmingos Mišios naktį, jose dalyvauja Palestinos prezidentas. Mūsų parapija vidurnaktį švenčia Mišias gimimo grotoje, o Mišių aukojimas grotoje tęsiasi kas pusvalandį iki ryto. Tuo tarpu Piemenėlių laukuose įvyksta apie 100 šv. Mišių, kur piligrimai iš viso pasaulio švenčia Kalėdas kartu su mumis.

Broliai pranciškonai kviečia prieš Kalėdas apmąstyti Jėzaus gimimą Betliejuje ir dalyvauti pranciškoniškame prakartėlių konkurse „Pasitik kūdikėlį Jėzų su šv. Pranciškumi“, kuris Lietuvoje rengiamas jau trečią kartą. Šeimos, vaikai, mokinių klasės, įvairios bendruomenės ir darbuotojų kolektyvai kviečiami kurti prakartėles ir iki gruodžio 15 d. užregistruoti jas įkonkursą. Daugiau informacijos apie konkursą ir jo nuostatus galima sužinoti ČIA. 

Parengė Monika Midverytė OFS