Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos šv. Pranciškaus seserys yra vienintelė Vakarų Lietuvoje įkurta lietuviška kongregacija. Ją 1936 metų gruodžio 8 dieną Kretingoje įsteigė pranciškonų provincijolas tėvas Augustinas Dirvelė OFM, gavęs Telšių vyskupo Justino Staugaičio leidimą. Pirmasis pavadinimas buvo „Šv. Pranciškaus visuomenės seserų kongregacija“. Seserys daug dirbo slaugydamos ligonius. Davusios įžadus seserys pradėjo dirbti senelių prieglaudose Laukuvoje, Sedoje, Laukžemėje, Darbėnuose ir Ramygaloje. Kitos seserys dirbo katalikiškose organizacijose, katechizavo vaikus. Visos tarnavo pagal savo galimybes ir gabumus. Kongregacijos veiklos pobūdis nuo įkūrimo iki dabar nepasikeitė.

1940 metais, išsklaidžius pranciškonus, seserys pasidėjo savo vienuolinius rūbus, buvo uždarytas noviciatas. Iki 1948 metų kai kurios seserys gyveno tuometiniame kongregacijos centre, Akmenės gatvėje, kurį nacionalizavus seserys buvo perkeltos į pranciškonų vienuolyno patalpas. 1949-aisiais, uždarius pranciškonų vienuolyną, seserys turėjo išsikraustyti ir ieškoti prieglaudos pas žmones. 1954 metais susitaupiusios pinigų seserys pasistatė nedidelį namuką Kretingoje Pušyno gatvėje, kur dabar yra kongregacijos centras. 1958 metais Telšių vyskupo Petro Maželio leidimu buvo atnaujintas ir pogrindžio laikams pritaikytas noviciatas. Vėl buvo priimamos naujos kandidatės, norinčios savo gyvenimą pašvęsti Dievui. Sovietmečiu seserys gyveno įvairiuose miestuose: Kretingoje, Kaune, Šiauliuose, Jurbarke, Šilalėje, Skuode, Palangoje, Panevėžyje, Kvėdarnoje. Visos seserys susitikdavo metinių rekolekcijų metu, per laidotuves, įvairias šventes, kapitulas. Saugumo sumetimais susitikimai dažnai vykdavo tokiose vietose kaip Kretingos bažnyčios bokštas ar požemiai. Pagal sugebėjimus sovietmečiu seserys dirbo įvairiose įstaigose:  ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose, vaikų namuose, švietimo skyriuose, viešbučiuose ar privačiuose butuose. Padėdamos žmonėms ne tik materialiniuose, bet ir dvasiniuose reikaluose, jos rizikuodavo savo laisve. Nepaisydamos visų sunkumų ir persekiojimų, seserys pogrindyje dirbo įvairius darbus: spausdino ir platino religinę literatūrą, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką, katechizavo vaikus ir jaunimą, dirbo įvairius darbus prie bažnyčios. Dėl įvairios pogrindžio veiklos seserys pateko į saugumo nemalonę, buvo tardomos, kai kurios net atleistos iš darbo.

Kongregacija buvo įkurta kaip Šv. Pranciškaus visuomenės seserys. Nepaliaujamos Pagalbos vardas atsirado tik 1995 metais, norint oficialiai įteisinti kongregacijos pavadinimą. Kadangi seserys kiekvieną vakarą meldžiasi maldą Marijai Nepaliaujamai Pagalbai, buvo pasiūlytas Nepaliaujamos Pagalbos titulas, ir taip kongregacija buvo pervadinta. 

Daugiau apie Švč. M. Marijos Nepaliaujamos Pagalbos šv. Pranciškaus seseris sužinoti galite telefonu 8 677 19276 arba aplankę jų vienuolyną Kretingoje (Pušyno g. 2).