Mažesniųjų brolių kapucinų ordinas yra Romos Katalikų Bažnyčios vyrų vienuolija, gyvenanti pagal šv. Pranciškaus Regulą ir Testamentą bei savo Konstituciją. Šią vienuoliją bulėje „Religionis zelus“ 1528 m. liepos 5 d. patvirtino popiežius Klemensas VII.

Kapucinų vienuolija atsirado siekiant pranciškono dvasinio atsinaujinimo. Pranciškonas observantas brolis Matas iš Bascio (Mateus Serafini e Bascio), trokšdamas grįžti prie autentiško pranciškoniško gyvenimo, apleido savo konventą ir įsikūrė nuošalioje vietoje, prisiimdamas neturtingą ir kontempliatyvų gyvenimą. Juo pasekė kiti observantų ir konventualų pranciškonai. Pasisiuvo paprastesnio sukirpimo abitą, kokį nešiojo šv. Pranciškus, su ilgu, smailiu kapišonu, itališkai vadinamu kapuce. Nuo šio žodžio ir kilo kapucinų pavadinimas.

Į Lietuvą kapucinai atvyko tik XX amžiaus pradžioje, po pirmo pasaulinio karo. Žečpospolitos laikais buvo įsikūrę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pietinėje dalyje, Liubiešovo (dab. Lenkija) miestelyje, tačiau labai neilgai: po valstybės padalinimo carinės valdžios įsikišimu vienuolynas Liubiešove uždarytas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, a. a. kardinolas V. Sladkevičius pakvietė kapucinus į Dotnuvos vienuolyną, o vėliau grąžino ir Petrašiūnų bažnyčią. 1990 m. generolas Lietuvos kapucinus apjungė į jam tiesiogiai pavaldžią generalinę viceprovinciją, kuri 2000 m. buvo panaikinta ir lietuviai kapucinai prijungti prie Krokuvos provincijos. Šiuo metu kapucinai darbuojasi Petrašiūnuose, Kaune, ir Paulių kaime.

Daugiau apie mažesniuosius brolius kapucinus sužinoti galite internetinėje svetainėje: www.kapucinai.net