Dieviškosios Jėzaus Širdies seserys pranciškonės (FDCJ – Franciscanes Divino Cordae Jesu) – pirmoji moterų pranciškonių vienuolija Lietuvoje. Jos šaknys – grynai lietuviškos.

Dieviškosios Jėzaus Širdies seserų pranciškonių Lietuvoje įkūrėja Ona Galdikaitė – Sesuo Marija Augustina. Studijuodama Vokietijoje 1922 m. Ona Galdikaitė įstoją į Atgailos ir krikščioniškos meilės seserų pranciškonių vienuoliją iš Nonnenverto. Vienuolyne ji buvo laiminga, bet negalėjo pamiršti karo nualintos savo Tėvynės. Jos dėdė vyskupas Karevičius, didelis šv. Pranciškaus garbintojas ir Trečiojo ordino narys, nuo pat jaunystės buvo tos nuomonės, kad Lietuvai labai reikia šv. Pranciškaus dvasios seselių. To troško ir Ona ir vis prašydavo vienuolijos vyresnybę, kad Lietuvoje įkurtų savo vienuolinius namus.

Tuo metu ši vienuolija įvairiuose kraštuose turėjo 125 namus. 1924 m. vyresnieji išsiuntė į Lietuvą Motiną Chryzolą, provincijolę, seserį Adelheit, buvusią misionierę Afrikoje ir s. Augustiną, kaip vertėją. Provincijolė norėjo vietoje susipažinti, ar yra kokių galimybių įkurti Lietuvoje vienuolinius namus. Tačiau joms apsilankius Kaune, Karmėlavoje, Kretingoje ir Padvariuose, sesuo Adelheit prasitarė: „Schlimmer als in Afrika!“ – „Blogiau kaip Afrikoje!“ Taip kelionė nedavė jokių vilčių įsikurti Lietuvoje.

1928 metų rudenį s. Augustinai buvo leista duoti amžinuosius įžadus. Ji parašė savo dėdei vyskupui Karevičiui, jog Nonnenverto pranciškonės namams Lietuvoje neturi nei lėšų, nei žmonių. Iš vyskupo gavo atsakymą: „Jei vokietės seselės nenori ar negali, važiuokite visos lietuvaitės į Lietuvą – pradėsime patys“. Be to, pats vyskupas grįždamas iš Romos, užsuko į Honefą prie Reino, kur tada s. Augustina gyveno, ir kalbėjosi su vyresniąja. Ši po poros savaičių pranešė seseriai Augustinai, jog daug meldėsi, svarstė ir priėjo prie išvados, kad vyskupo Karevičiaus siūlymas yra pagal Dievo valią.

1928 m. rugsėjo mėnesį ji atvyksta į Marijampolę pas arkivyskupą Karevičių, bet šis patarė apsistoti pas kazimierietes ir lankyti Vytauto Didžiojo universitete teologijos – filosofijos fakultetą, davė 1000 litų – ir viskas. Jis jau buvo marijonų vienuolis ir negalėjo daugiau kuo padėti. Kaip tik tuo metu į Kauną atvykęs pranciškonas t. Augustinas Dirvelė nukreipė visai kita linkme, paskelbdamas „Varpelyje“, kad Kaune įkuriama pranciškonių kongregacija“.  Pranciškonai pasiūlė imti ūkį Padvariuose, kurį Placida Pauliukauskaitė aukoja vienuolyno steigimui. Menki trobesiai, gyvenamasis namas – kaimo bakūžė šiaudiniu stogu. Čia neturte ir varge s. Augustina ir pradėjo burti bendruomenę, kurti vienuoliją. Po vienerių bendro gyvenimo metų, uoliai laikantis regulos ir dirbant gailestingumo darbus, 1930  m. kovo 20 d. buvo gautas Telšių vyskupo Justino Staugaičio leidimas įsikurti vienuolijai. 1930 m. balandžio 11 d. Ona Galdikaitė – sesuo Augustina ir Ona Grigaitytė – sesuo Leandra davė amžinuosius įžadus, o 7 postulantės pradėjo noviciatą. Ši diena ir yra laikoma vienuolijos gimimo diena.

Šv. Pranciškaus pavyzdžiu seserys atsiduoda įsikūnijusio ir kentėjusio dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Dieviškosios Širdies meilei, ja gyvena ir ją skleidžia kitiems. Maldos gyvenimą jungia su apaštaliniu tarnavimu auklėjimo, socialinėje ir pastoracinėje srityse. Kongregacijos šūkis: „Dievas yra meilė!“

Daugiau apie Dieviškosios Jėzaus Širdies seseris pranciškones sužinoti galite internetinėje svetainėje: www.pranciskones.lt arba aplankę jų vienuolyną Kaune (Žemaičių g. 85).