KENEBUNKO ŠV. ANTANO VIENUOLYNAS

Tarpukariu atsikūrę Lietuvos pranciškonai greitai augo: 1940 m. jie jau turėjo 6 vienuolynus, 25 kunigus, 34 klierikus, 70 brolių ir 10 novicų. Deja, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, visos bažnyčios, klebonijos ir vienuolynai buvo nacionalizuoti, kunigų seminarijos ir visos katalikiškos vienuolijų išlaikomos mokyklos uždarytos. Toks pat likimas ištiko ir pranciškonus. Tad Lietuvos pranciškonų vadovybė, matydama, kad pranciškonai Lietuvoje bus sunaikinti, dar 1940 metais pavedė t. Justinui Vaškiui OFM suburti juos Amerikoje.

1947 m. vandenyno pakrantėje, Meino valstijos Kenebunkporto kaime, rasti ir įsigyti namai su sodais ir labai gražiais apylinkės vaizdais. Ten buvo įsteigtas Šv. Antano vienuolynas ir įkurta Lietuvos Šv. Kazimiero komisariato buveinė. Šioje pigiai kainavusioje vietoje ėmė dažnai ir gausiai lankytis piligrimai, ypač vasarą.

1956 m. prie Šv. Antano vienuolyno Kenebunkporte prijungus naujus pastatus buvo įsteigta Šv. Antano aukštesnioji mokykla kandidatams į pranciškonus ruošti. Tuometinis kustodas tėvas Jurgis Gailiušis pabrėžė, kad į mokyklą bus priimami tik lietuviai ir lietuvių kilmės vaikai, o mokytojai bus lietuviai pranciškonai. Šv. Antano aukštesnioji mokykla Kenebunkporte sėkmingai veikė iki 1969 metų. Jos išlaikymu ir visapusišku jaunimo ugdymu iš visos širdies rūpinosi 1964-1970 m. kustodo pareigas ėjęs tėvas Leonardas Andriekus. Deja, didėjant mokinių skaičiui, mokyklos ir mokinių išlaikymas bendrabutyje darėsi vis sunkesnis, komisariatas klimpo į skolas, todėl 1969 m. birželį, išleidus paskutinę mokinių laidą, su dideliu širdies skausmu teko mokyklą uždaryti.

Šiuo metu Šv. Antano vienuolynas yra tikinčiųjų pamėgta rekolekcijų ir poilsio vieta. Žmonės čia atvyksta dvasiniams pokalbiams ir išpažinčiai atlikti. Prie vienuolyno veikia pasauliečių pranciškonų brolija.