Vasario 22 d. Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta knyga „Žemaičių daktaras Faustas: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos bibliotekos kilmė, raida ir paveldas“. Knygos pristatyme dalyvavo autoriai: prof. dr. Arvydas Pacevičius ir Nijolė Raudytė, recenzentai – doc. dr. Tomas Petreikis ir dr. Alma Braziūnienė, renginį vedė Evaldas Darulis OFM. Jaukioje ir betarpiškoje aplinkoje gausiai susirinkę šios iškilios asmenybės tyrinėtojai, atminimo puoselėtojai, gerbėjai ar besidomintieji jungėsi į aktyvią diskusiją ir maloniai dalinosi vertingomis įžvalgomis.
Knygą „Žemaičių daktaras Faustas: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos bibliotekos kilmė, raida ir paveldas“ 2023 metų vasarą išleido Vilniaus universiteto leidykla bendradarbiaudama su Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincija. Šioje knygoje rašoma apie J. A. Pabrėžos bibliotekos kilmę, kaupimo būdus ir raidą, pobūdį ir tematiką, jos paveldo reikšmę šiandienai. Leidinyje atskira dalimi publikuotas šios bibliotekos katalogas. Katalogas sujungia išblaškytas po atminties institucijas ir kitas kolekcijas knygas, leidžia pažinti dar neatskleistą kunigo pranciškono J. A. Pabrėžos gyvenimo ir veiklos pusę, jo ryšius, bibliotekos komplektavimo būdus, šaltinius, dydį, pobūdį ir turinį bei knygos kultūros ypatybes.
Per daugelį metų kunigas pranciškonas sukaupė universalaus pobūdžio asmeninės bibliotekos fondą. Jis savo biblioteką kaupė tikslingai, bet vengė prabangos, kolekciją vertino kaip svarbią pagalbinę priemonę ir sudedamąją mokslinio kabineto dalį. Didžiąją dalį užima religijos ir teologijos, medicinos ir farmacijos, botanikos veikalai, atliepiantys praktinės bei teorinės veiklos sritis ir susiformavę tarsi savarankiški funkcinės paskirties rinkiniai. J. A. Pabrėžai įsigytos ir sukauptos asmeninėje bibliotekoje buvo apaštalavimo įrankis įvairiose srityse: kunigo pastoracijoje – rengiant pamokslus, liaudies gydytojo pašaukime – gydant vargšus, negalinčius sumokėti daktarui, rengiant teorinius ir praktinius mokslinius darbus – botanikos terminiją „Taislius augymynis“, herbariumą, geografijos vadovėlį, medicinos ir farmacijos veikalus ir kt. Knygoje bandyta išryškinti kunigo pranciškono visapusišką asmenybę ir talentus, gautus iš Dievo. Visais savo talentais J. A. Pabrėža dosniai dalijosi su žmonėmis. Ne veltui po jo mirties žmonės pradėjo keliais eiti apie jo kapą, prašydami užtarimo, o šiandien ypač išaugo jo pamaldumo kultas.
Knygoje siekiama J. A. Pabrėžos biblioteką atskleisti knygos komunikacijos ciklo ir asmenybės raiškos kontekste. Asmeninėje bibliotekoje sukauptų leidinių įvairovė padeda pažinti ne tik J. A. Pabrėžos erudiciją, pasaulėžiūrą, skaitymo interesus, bet ir terpę, kurioje formavosi asmenybė ir pranciškoniškoji tapatybė. Būtent vienintelė iš kunigo pranciškono paveldo neištyrinėta buvo likusi jo turtinga ir laikoma viena įdomiausių XIX a. pradžios bibliotekų Lietuvoje. Nors žymaus kunigo pranciškono asmenybė, veikla ir palikimas traukia mokslininkų bei istorikų dėmesį, visgi jo asmeninė biblioteka išsamių, visapusiškų tyrimų iki šiol nesulaukė. Todėl buvo nuspręsta ją ištyrinėti ir įamžinti atskiroje knygoje.
Sumanymas identifikuoti ir suregistruoti pasklidusius po įvairias Lietuvos atminties institucijas J. A. Pabrėžos rinkinio leidinius nėra naujas. Šis sunkus darbas buvo pradėtas tarpukariu Kretingos vienuolyne tėvo Augustino Dirvelės ir kitų brolių pranciškonų, pirmaisiais Antrojo pasaulinio karo metais tęstas Kaune – Vaclovo Biržiškos, XX a. antrojoje pusėje – Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojų. Dabar pagaliau mes jau turime publikuotą katalogą, kuriame užregistruoti 207 pavadinimai arba 233 fiziniai vienetai spaudinių. Iš jų yra išlikę 204 fiz. vnt. ir rekonstruoti – 30 fiz. vnt. spaudinių. Verta prisiminti istoriją. Po J. A. Pabrėžos mirties knygos testamentu perduotos Kretingos bernardinų vienuolyno bibliotekai, įsiliejo į jos fondus, tačiau asmeninės bibliotekos katalogas nebuvo sudarytas. Išaugus pamaldumo J. A. Pabrėžai kultui, tarpukaryje pranciškonai rengėsi inicijuoti beatikacijos bylą. Pripažinus palaimintuoju, jo asmeninės knygos būtų tapusios antrojo laipsnio relikvijomis. 1932 m. Kretingos vienuolyno gvardijonas, vėliau – Šv. Kazimiero provincijos provincijolas Augustinas Dirvelė ant J. A. Pabrėžos kapo pastatė neogotikinio stiliaus koplytėlę, buvo pradėta rengti biografija. Jo iniciatyva J. A. Pabrėžos asmeninės knygos atrinktos iš bendrų vienuolyno bibliotekos fondų, pažymėtos specialiu, šiandien istoriniu laikomu šifru, kurį sudaro Pabrėžos pavardės raidės „Pb“ su skaičiumi ir formuotos į naują kolekciją. Deja, 1940–1941 m. Kretingos bernardinų vienuolyno biblioteka ir J. A. Pabrėžos kolekcija išblaškyta ir nacionalizuota. Išlikę̨ 204 spaudiniai šiandien saugomi Vilniaus universiteto bibliotekoje, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Kauno technologijos universiteto bibliotekoje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Krokuvoje Čartoriskių bibliotekoje, Kretingos muziejuje, Tomo Petreikio rinkinyje, o kai kurių buvimo vieta liko nežinoma.
Knygos pristatyme Vilniaus knygų mugėje, jaukioje ir betarpiškoje aplinkoje gausiai susirinkę šios iškilios asmenybės tyrinėtojai, atminimo puoselėtojai, gerbėjai ar besidomintieji jungėsi į aktyvią diskusiją ir maloniai dalinosi vertingomis įžvalgomis. Kunigas Jurgis Ambraziejus Pabrėža šioje žemėje gyveno artimoje vienybėje su Viešpačiu, savo pašaukimu ir talentais skleidė Dievo kūrinijos gėrį, puoselėjo uolaus apaštalavimo, evangelinio paprastumo ir tarnystės vargstantiems dorybes, buvo jautrus žmonių kūno ir sielos gydytojas. Susirinkusieji į knygos pristatymą linkėjo, kad tarpukaryje brolių pranciškonų pradėtas pasirengimas šio žemaičių liaudies šventojo beatifikacijai būtų tęsiamas ir šiandien taptų realiu Dievo meilės žmonėms ženklu.
