Jurgis Ambraziejus Pabrėža gimė 1771 m. sausio 15 d. Večių kaime Skuodo rajone. 1786–1792 m. mokėsi Kretingos gimnazijoje, 1792–1794 m. studijavo mediciną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiojoje mokykloje (Vilniaus universitete). Dalyvavo 1794 m. Tado Kosčiuškos organizuotame sukilime. 1794 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Varniuose, 1796 m. įšventintas kunigu. 1796–1817 m. buvo vikaras, altarista Šiluvoje, Raudėnuose, Tveruose, Plungėje, Kartenoje. Garsėjo kaip pamokslininkas, liaudies medicinos žinovas ir gydytojas. 1816 m. įstojo į Kretingos bernardinų vienuolyną, 1817 m. davęs įžadus tapo pranciškonu (trečiojo ordino), gavo Ambrozijaus vardą. Nuo 1817 m. Kretingos bernardinų mokykloje dėstė lotynų kalbą, gamtos mokslus, tikybą. 1821 m. paskirtas Kretingos vienuolyno pamokslininku. Vienuolyne atsidėjo mokslinei veiklai, homiletikai, praktinei medicinai, farmacijai (parašė medicinos ir farmakognozijos veikalų). J. A. Pabrėža palaikė ryšius su XIX a. žemaičių kultūros sąjūdžio dalyviais, mokslininkais S. Daukantu, J. K. Gintila, S. Rucevičiumi, M. Valančiumi, J. Jundzilu, J. F. Wolfgangu, laiškuose jiems grindė lietuvišką mokslo terminiją.
XIX a. pirmojoje pusėje Kretingos vienuolynas buvo žinomas kaip lietuvių (žemaičių) kultūros centras, kurio idėjinis vadovas ir ideologas buvo kunigas J. A. Pabrėža. Jo ir jo mokinių (sekėjų) pastangomis buvo sukurtas lietuvių (žemaičių) bendrinės (standartinės, literatūrinės) kalbos projektas, užmojų dydžiu neturėjęs lygių Lietuvoje. 2019 m. J. A. Pabrėžos sekėjų (Simono Groso, Juozapo Butavičiaus, Simfronijaus Žabakevičiaus) rankraščių kolekcija Neformali lituanistinė mokykla Kretingos bernardinų vienuolyne XIX a. įtraukta į UNESCO nacionalinį dokumentinio paveldo registrą Pasaulio atmintis.
J. A. Pabrėža yrra kapitalinio, sisteminio, mokslinio, didžiausio per visą XIX a. Lietuvos mokslo istoriją botanikos veikalo Taislius auguminis (1843 m.), parašyto lietuviškai (žemaitiškai), autorius. Darbe jis sukūrė ir pagrindė lietuvišką botanikos mokslo terminiją. Knyga parašyta 1843 m., pirmą kartą išleista 1900 m. Amerikoje. 2008 m. rankraštis įtrauktas į UNESCO nacionalinį dokumentinio paveldo registrą Pasaulio atmintis. Lietuvoje veikalas Taislius auguminis išleista 2003 m.-2015 m. J. A. Pabrėža yra reikšmingų botanikos veikalų (Promyczek Zwiastujący Tablicę Chorób, 1827 ir kt.) autorius. Jis sudarė stambų Lietuvos augalų herbariumą (surinko apie 800 augalų, herbariumas saugomas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Herbariumo skyriuje ir kt.), sukūrė botanikos mokslo ir augalų morfologijos lietuvišką terminiją.
A. Pabrėža parašė pirmąjį lietuvišką (parašytą žemaitiškai) geografijos vadovėlį Geograpyje (Źemiuraszts) 1831-1834 m. Rankraštis saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje (F 9-336). Šio vadovėlio, parašyto 1831-1834 m., rankraščio perrašas skelbiamas 2019 m. Lietuvių kalbos instituto išleistoje knygoje Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Geografija.
J. A. Pabrėža yra reikšmingos dvasinės literatūros ir stambių pamokslų rinkinių tokių kaip Mokslós Rodąs Ko reyk Noręt Geró smerczió nóumyrty, 1844; Rekólekcyjys dwasiszkas i tris dyinas padalitas, 1846 m.; Parkratyma tąn sąuźines, 1846 m., išleista 1869 m.; Tóręti sawiey Kozonius, 1822; Pamoksłay Wayringosy Materyjosy ir kt. J. A. Pabrėža yra žinomas ir kaip XIX a. lietuvių rašytojas. Jis parašė eilėraščių lenkų ir lietuvių kalbomis, žymiausi – Esu sau žmogelis šarpus kožname darbe ir kt. liaudies dainomis. Šiandien Lietuvos kultūros istorijai J. A. Pabrėža yra svarbus ir kaip XIX a. bibliofilas.
J. A. Pabrėžos gyvenimas ir veikla nušviesta Viktoro Gidžiūno monografijoje Ambroziejus Pabrėža – Šv. Pranciškaus dvasios sūnus (1976); moksliniai J. A. Pabrėžos darbų tyrinėjimai paskelbti prof. Giedriaus Subačiaus studijoje J. A. Pabrėžos žemaičių kalba (1996, Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, T. 8), Antano Salio, Vaclovo Biržiškos ir kt. veikaluose.
J.A. Pabrėžos atminimas yra įamžintas senosiose Kretingos kapinėse, kuriose prie centrinio tako esančio jo kapo, XIX a. pabaigoje paženklinto granitiniu kryžiumi, stovi neogotikos stiliaus mūrinė koplyčia, puošta bokšteliais ir subtiliomis angelų skulptūromis. Koplyčia pastatyta tuometinio pranciškonų vienuolyno gvardijono tėvo Augustino Dirvelės OFM pastangomis XX a. 4 dešimtmetyje. Tarpukario Lietuvoje buvo parengta beatifikacijos byla dėl kunigo, pranciškono J. A. Pabrėžos paskelbimo palaimintuoju. Kapas-koplytėlė iki šių dienų gausiai lankoma tikinčiųjų, o koplytėlės viduje negęsta žvakių liepsnos.
1993 metais priešais Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčią ir Apreiškimo vienuolyną pastatytas paminklas J. A. Pabrėžai (autorius – skulptorius A. Bosas). Žymaus kunigo pranciškono vardu pavadinta gimnazija Kretingoje, prie jos stovi medžio paminklas, mieste yra jo vardo gatvė.
2021 m. Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais.
Informacija apie LR Vyriausybės patvirtintą Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metų minėjimo 2021 metais planą skelbiama Vyriausybės interneto svetainėje:
https://lrv.lt/lt/naujienos/parengtas-jurgio-ambraziejaus-pabrezos-metu-minejimo-2021-m-planas

Apie Jurgį Amabraziejų Pabrėžą skaitykite Bernardinai.lt straipsnyje „Lietuviškasis da Vinčis – kun. Jurgis Ambraziejus Pabrėža”