Kiekvienas iš mūsų galime nuveikti labai daug

In memoriam kun. Arūnui Brazauskui OFM.

Tikintieji buvo įpratę eiti išpažinties tik pas šį vienuolį, ieškodavo jo klausykloje. Čia jis buvo užsitarnavęs didelę pagarbą.

Lygiai prieš mėnesį nuo koronaviruso pas Viešpatį iškeliavo mūsų bendruomenės brolis, kunigas Arūnas Brazauskas. Kiekviena mirtis yra didelė netektis mūsų brolijai. Netekome brangaus šeimos nario. Bet kartu tai yra praradimas visai Kretingos tikinčiųjų bendruomenei. Norėčiau pasidalinti keliais prisiminimais.

Kantrus nuodėmklausys

Kokią vietą bendruomenėje užėmė brolis Arūnas? Pagrindinė jo misija buvo sielovada, kurią jis pradėjo nuo tarnystės Kanadoje, Toronto ir Hamiltono lietuvių parapijose. Vėliau, nuo 2007 m. iki pat mirties, tarnavo Kretingos pranciškonų bendruomenėje, 2010–2012 m. aptarnavo ir Tūbausių parapiją.

Parapijiečių sielovada išties buvo stiprioji brolio tarnystės pusė – jis ne tik aukodavo Mišias, bet ir mielai lankydavo ligonius, klausydavo išpažinčių, bendraudavo su žmonėmis ir įvairiais būdais jiems padėdavo. Kadangi puikiai mokėjo anglų kalbą, kiekvieną savaitę lankydavo Kretingoje įsikūrusias Motinos Teresės seseris, kurioms anglų kalba aukodavo Mišias. Karantino metu jis kartu su šiomis vienuolėmis ir labdaros valgykla „Rūpestėliai“ išvežiodavo maistą seneliams. Jis pats pasisiūlė tai atlikti.

Per tuos trylika tarnystės Kretingoje metų su broliu Arūnu vienaip ar kitaip buvo susitikę dauguma kretingiškių – ir jį labai mėgo. Jiems patiko gilūs, suprantami ir – galėčiau pajuokauti – trumpi pamokslai. Bažnyčioje jis kalbėdavo garsiai, ne sau po nosimi, o tai, pasirodo, buvo labai svarbu vyresnio amžiaus tikintiesiems.

Brolį Arūną prisiminsime ir kaip labai gerą, kantrų išpažinčių klausytoją. Išpažintis – jautrus dalykas, su žmogumi reikia bendrauti atsargiai ir pagarbiai – ir brolis Arūnas tą mokėdavo atlikti. Tikintieji pasakojo, kad net ir per laidotuves savo nuodėmes norėdavo išsakyti tik šiam vienuoliui, ieškodavo jo klausykloje. Čia jis buvo užsitarnavęs didelę pagarbą ir autoritetą.

Fotoaparatas rankose

54 metus išgyvenusį Arūną Brazauską galėčiau vadinti jaunesnės kartos broliu. Vieni mūsų bendruomenės pranciškonai amžinuosius įžadus davė pogrindyje sovietmečiu, o kiti – tarp jų brolis Arūnas ir aš – jau įsibėgėjus nepriklausomybei.

Su šiuo žmogumi susipažinau 1996 metais. Mes kartu stojome į mažesniųjų brolių ordiną, birželio mėnesį pradėjome ugdymą Kretingoje, paskui išvykome į Italiją. Pamenu, tais laikais ten važiuodavome mikroautobusu – „Ryanairo“ dar nebuvo… tokios kelionės į Italiją užtrukdavo tris dienas.

Atvykę į šią šalį, vienus metus praleidome Lukos mieste, kuriame atlikome pradinį ugdymą – postulantatą. 1998 m. persikėlėme į La Vernos kalne esantį pranciškonų vienuolyną (pastatytą toje vietoje, kur šv. Pranciškus iš Viešpaties gavo stigmas). Ten atlikome noviciatą, rengėmės tapti vienuoliais.

Taigi dvejus metus artimai gyvenau su broliu Arūnu ir neblogai jį pažinojau. Jis buvo labai smalsus – mokėjo kelias užsienio kalbas, nepraleisdavo progos užlipti į kokį kalną. Laisvą laiką išnaudodavo ne pokaičio miegui, bet pasivaikščioti po apylinkes ar kokį naują, nepažįstamą miestelį, į kurį kartais atvykdavome. Labai mėgo fotografuoti, nepaleisdavo fotoaparato iš rankų. Mes, vadinamieji jaunieji broliai, kiekvieną mėnesį gaudavome šiek tiek rankpinigių – pamenu, kad brolis Arūnas visus juos išleisdavo nuotraukoms.

Brolis Arūnas buvo linksmas, šviesus ir šiltas žmogus, turėjo gerą humoro jausmą. Paprastas, labai draugiškas ir bendruomeniškas. Nesišalino nuo brolijos ir jos reikalų, nebuvo vienišius. Kai vykdavo bendruomenės susirinkimai, jis nesėdėdavo užsidaręs savo celėje, bet noriai dalyvaudavo. Buvo ištikimas mūsų, brolių pranciškonų, gyvenime. Jam buvo svarbi ryto ir vakaro malda, kitos brolių veiklos. Matėme, kad jis myli mūsų broliją.

Arūnas labai mėgo keliauti, pažinti Dievo sukurtą pasaulį. Tai anaiptol nebūdavo prabangios kelionės. Kai turėdavo atostogų, brolis pasiimdavo kuprinę, palapinę ir važiuodavo į kalnus Lenkijoje, Čekijoje ar Slovakijoje. Kartu keliauti pasikviesdavo ir savo bičiulius, tik jiems tekdavo prisitaikyti prie brolio Arūno tempo ir energijos. Vienas kunigas per jo laidotuves man pasakojo: „Aš jau pavargęs, nebegaliu lipti į kalną – o brolis Arūnas vis dar pilnas jėgų…“

Meilė Dievui ir gamtai

Vienuolio pranciškono meilė gamtai, Dievo kūrinijai, pasireiškė ir dar vienu būdu, apie kurį galbūt ne visi žino.

Mažesniųjų brolių ordine svarbią vietą užima sekretoriatas, kuris rūpinasi gamtos apsauga, pavadinimu „Justice, Peace and Integrity of Creation“ (liet. Teisingumas, taika ir kūrinijos apsauga). Šis sekretoriatas kiekvienais metais rengia pasaulinius ir Europos masto susitikimus aplinkosaugos ir kitomis jautriomis pasaulyje temomis.

Brolis Arūnas Brazauskas mūsų, Šv. Kazimiero, provincijoje buvo atsakingas už minėto sekretoriato koordinavimą. Vienuolis uoliai dalyvaudavo tarptautiniuose renginiuose ir sužinodavo daug vertingos informacijos, kurią pristatydavo mums, broliams – pavyzdžiui, apie atliekų rūšiavimą ar anglies dvideginio išmetimus bei priemones, kaip brolija galėtų tą taršą sumažinti. Galiu paminėti, kad Arūno parvežtos idėjos neabejotinai padarė įtaką tam, kad pranciškonai Lietuvoje pradėjo rūpintis atliekų rūšiavimu.

Dalyvaudamas tarptautiniuose pranciškonų susirinkimuose, mūsų brolis tapo jautrus ir migrantų temai – tad labai džiaugėsi ir mus palaikė, kai prieš keletą metų Bernardinų parapijos bendruomenė Vilniuje ėmėsi globoti vieną sirų pabėgėlių šeimą.

Mūsų brolija tuo graži, kad pas mus yra pačių įvairiausių žmonių. Vieni pranciškonai turi talentą ir drąsą kalbėti ir veikti viešojoje erdvėje, plačiai evangelizuoti, pasakoti apie tai, kas mes esame, generuoti idėjas. Tačiau ne ką mažiau mums svarbūs yra ir tie, kurie kasdien ištikimai, kartais galbūt nepastebimai, su meile atlieka savo darbus ir tarnauja Dievui bei žmonėms.

Toks – paprastas, kuklus – buvo ir brolis Arūnas. Žmogus, kurį galima apibūdinti žodžiu „correct“ – labai geras, ištikimas savo įžadams ir tarnystei brolis. Įgijęs didžiulį pasitikėjimą mūsų akyse.

Ačiū Tau, broli Arūnai.

Kun. Algirdas Malakauskis, OFM

Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero pranciškonų provincijos ministras

Parengė Simonas Bendžius, www.bernardinai.lt

2020-09-04T17:15:17+02:00