Brolis AYMANAS BATHISHAS OFM,
Šventosios Žemės kustodija
„Savo pašaukimą išgirdau, sulaukęs 19 metų. Visada meldžiausi su savo šeima. Apmąstydamas Jėzaus veiksmus ir giliai melsdamasis, jaučiau, kaip Jėzus siunčia man naują meilės ir tikėjimo žinią. Girdėjau jo balsą ir pašaukimą gyventi kartu su juo, kaip apaštalai ir skelbti jo meilę.“
Brolis OSCARAS PARRAS OFM,
Šventosios Žemės kustodija
„Pašaukimas – paslaptis ir dovana. Tame ir slypi jo grožis. Būdamas ir dovana, ir paslaptimi, pašaukimas turi būti išgirstas. Pavyzdžiui, mano pašaukimas atėjo dvasinės praktikos metu. Po to jis palaipsniui bręsta kasdieniame gyvenime, šeimoje, mokykloje, būnant su draugais, ar, tarkime, dainavimo grupėje. Ir kiekvieną dieną mes vis daugiau ir daugiau atrandame, kol priimame tvirtą sprendimą visam gyvenimui.“
Dvi skirtingos istorijos apie tą pačią charizmą ir pašaukimą kunigystei. Viena iš jų pasakoja apie vietos krikščionį, kuris užaugo arabų katalikų šeimoje. Kita istorija apie brolį iš Meksikos, kuris paliko savo „La Morenitą“, Gvadalupės Dievo Motiną, kad tęstų teologijos studijas Šventosios Žemės kustodijoje.
Birželio 30 dieną Apreiškimo bazilikoje Nazarete Aymanas Bathishas ir Oscaras Parras buvo įšventinti į kunigus. Tą pačią dieną 12 mažesniųjų brolių buvo įšventinti į diakonus.
Būdami studentai, vėliau diakonai, jie tarnavo liturginėse šventėse kartu su sergančiais ir vietos krikščionimis. Pavyzdžiui, brolis Oscaras padėdavo kustodijos savanoriams. Abu dalijasi savo istorijomis ir lūkesčiais, pradedant šį naują kelią.
Brolis AYMANAS BATHISHAS OFM,
Šventosios Žemės kustodija
„Aš dėkoju Dievui už tai, kad pašaukė mane būti krikščioniu ir augti krikščionių šeimoje, kuri padėjo man atrasti tikėjimo ir pašaukimo lobius. Neabejotina, kad yra daug iššūkių įšventintų krikščionių kelyje, bet aš tvirtai laikausi dvasinės maldos ir krikščioniškos raidos orientacijų.“
Brolis OSCARAS PARRAS OFM,
Šventosios Žemės kustodija
„Nors yra daug sunkumų, bet svarbiausias dalykas – išlaikyti džiaugsmą. Pranciškonų broliui tarnauti Dievui su džiaugsmu ir jausmu, atiduoti save ir savo gyvenimą Dievo karalystei ir Jo bažnyčiai, manau, jog tai yra vienas didžiausių ir sudėtingiausių iššūkių, su kuriais turiu susidurti.“
Kiekvieną kartą, kai matydavo liturginius rūbus, jie įsivaizdavo ordinavimo dieną. Kiekvienoje pasirengimo akimirkoje pasireiškia noras atsakyti į Dievo kvietimą ir ištikimai Jam tarnauti ateityje.
Brolis AYMANAS BATHISHAS OFM,
Šventosios Žemės kustodija
„Aš didžiuojuosi, tarnaudamas ir būdamas Šventojoje Žemėje, kurioje buvo ne tik pradėtas kunigystės sakramentas, bet čia Jėzus mirė prikaltas ant kryžiaus už kiekvieną žmogų. Mano tarnystė čia išpildo Kristaus žinią gelbėti pasaulį. Džiaugiuosi, galėdamas tarnauti visiems krikščionims ir žmonėms Šventojoje Žemėje.“
Brolis OSCARAS PARRAS OFM,
Šventosios Žemės kustodija
„Ko noriu ateityje? Kokie yra mano planai? Turiu tik vieną pagrindinį planą, kurį parašiau, kai nusprendžiau prisijungti prie Mažesniųjų brolių ordino: „Visur tarnauti Dievui ir Jo bažnyčiai.“
Brolis Aymanas liks Šventojoje Žemėje, o brolis Parras grįš į savo šalį. Jų istorijos kviečia dalintis dovanomis ir skatina prisidėti prie misijų bei tarnauti žmonėms.
Parengta:
Žurnalistė: GracielleReis
Operatoriai: George Jaraisehas/ Christian Media Center
Redaktorius: JosephasSaffaras
Dubliavo Airida Poškutė.
