Balandžio 24 d. popietę į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų sugrįžo išeivijos lietuvių vyskupas emeritas J. E. Paulius Antanas Baltakis OFM. Vyskupas išreiškė norą tėvynėje praleisti likusius savo gyvenimo metus. Vilniuje vyskupą emeritą pasitiko artimieji, gausus būrys brolių pranciškonų, taip pat Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas J. E. Gintaras Grušas, Panevėžio vyskupas pranciškonas Linas Vodopjanovas OFM bei ilgametis bendradarbis prelatas Edmundas Putrimas.
Antanas Baltakis gimė 1925 m. Anykščių rajone, gausioje 11 vaikų šeimoje. Mokėsi Kretingos ir Anykščių gimnazijose. Dalyvavo partizaniniame judėjime, o 1944 m. Šeduvoje vokiečių buvo suimtas ir išvežtas darbams į Suomiją ir Norvegiją. 1945–1952 m. Belgijoje studijavo teologiją ir filosofiją, 1952 m. tapo kunigu ir vienuoliu pranciškonu.
Persikėlęs gyventi į JAV atsikūrusią lietuvių pranciškonų šv. Kazimiero kustodiją, 1953–1963 m. buvo lietuvių Prisikėlimo parapijos vikaras ir vienuolyno Toronte vyresnysis, 1969–1979 m. – Šv. Kazimiero vienuolyno Niujorke vyresnysis. 1979–1984 m. ėjo provincijos ministro pareigas.
1984 m. birželio 13 dieną šv. popiežius Jonas Paulius II paskyrė tėvą Paulių Baltakį išeivijos lietuvių vyskupu. Jis buvo pirmasis vyskupas, paskirtas tokioms pareigomis. Tai buvo unikalus dalykas, kadangi formaliai tuo metu Lietuva net neegzistavo.
JAV vyskupų konferencija priėmė vyskupą Paulių visateisiu nariu. Prelato Edmundo Putrimo vertinimu, tai buvo didelis laimėjimas, kuriuo Amerika pripažino Sovietų Sąjungos okupuotą Lietuvą ir pogrindyje veikusią Katalikų Bažnyčią bei jos siekius. „Tėvas Baltakis buvo Lietuvos pogrindžio Bažnyčios balsas pasaulyje. Per jo paskyrimą ir asmenybę Katalikų Bažnyčios Kronika plito pasaulyje, o būdamas Lietuvių katalikų religinės šalpos pirmininku, padėjo finansiškai remti pogrindžio Bažnyčią“, – teigia E. Putrimas.
Nuo 1984 iki 2003 m. vadovavo užsienio lietuvių katalikų sielovadai, aplankė bene visas pasaulyje lietuvių katalikų bendruomenes ir parapijas. Jis rūpinosi 140 lietuvių katalikų parapijų ir misijų, beveik milijono užsienio lietuvių katalikų sielovada, palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos vyskupais ir tikinčiaisiais, išgarsėjo kaip aktyviausias Lietuvos tikinčiųjų teisių ir laisvių gynėjas bei užtarėjas pasaulio katalikų bendruomenėje.
Baigęs vyskupo tarnystę, 2003–2009 m. t. Paulius Baltakis gyveno Niujorke ir toliau vadovavo labdaros organizacijai „Lietuvių katalikų religinė šalpa“. Pastaruosius metus gyveno Kenebunko šv. Antano pranciškonų vienuolyne.