Nuotraukos autorius Andrius Vengalis

Balandžio 7 dieną Klaipėdos Danės skverelyje vyko tradicinė „Vilties žvilgsnio“ šventė. Nuo pat ryto saulės spindulių apsuptyje plevėsavo mėlynos spalvos balionai (simbolizuojantys autizmo supratimo dieną), skambėjo muzika, klegėjo mažieji klaipėdiečiai, šokinėdami ant didžiulio batuto. Šią dieną paminėta Pasaulinė autizmo supratimo diena.

Nebijokime sugriauti stereotipų sieną

„Pasakykite visiems, kad Dangiškasis Tėvas priima visus“, – šia dainos eilute šventę pradėjo Gytis, turintis autizmo spektro sutrikimą. Vaikinas drąsiai paskelbė svarbiausią žinią – nesvarbu, kas tave skiria nuo kitų, tačiau vis tiek tu esi mylimas ir turi būti priimtas. Šeštadienio popietę klaipėdiečiai buvo pakviesti sugriauti barjerų sieną, skiriančią nuo žmonių, turinčių autizmo spektro sutrikimą. Kiekvienas atvykusysis galėjo ant mėlynos sienos užrašyti savo baimes, vyraujančius stereotipus ir drauge ją sugriauti. Šiemet prie šventės prisijungė vis daugiau palaikymo komandų. Tai įvairios organizacijos, kurios kokiu nors būdu yra susijusios su pagalba autistiškiems žmonėms. Vaikai, neišskiriant nė vieno, buvo kviečiami dūkti ant batuto, šokti ir žaisti drauge su kloune, papuošti savo veidukus patinkančių gyvūnėlių atvaizdais, dalyvauti dailės terapijos užsiėmimuose ir kitose veiklose. Šių metų šventės globėja tapo Loreta Ušackienė, ji džiaugėsi susipažinusi su šeimomis, auginančiomis autistiškus vaikus. Po šventės savo feisbuko profilyje moteris rašė: „Autizmas niekada netaps nelaime tol, kol greta turėsime gerų žmonių, pagalbą ir supratingumą siūlančių rankų. Man buvo didžiulė garbė Klaipėdoje, Danės skverelyje, kartu su broliais pranciškonais globoti renginį, skirtą tiems, kuriems pirmiausia trūksta mūsų sąmoningumo. Daug minčių, ketinimų ir „pergalvojimų“. Sustoti negalima. Padėsiu, prisijungsiu, dalyvausiu.“

Nuotraukos autorius Andrius Vengalis

Nuotraukos autorius Andrius Vengalis

Ne „taisyti“, bet priimti

Iniciatyva – paminėti šią dieną viešose miesto erdvėse – gimė pranciškonui broliui Benediktui ir VšĮ „Elgesio sprendimai“ direktorei Ritai Karvelienei, jiems parūpo supažindinti visuomenę su kitokiais vaikais. Labai dažnai į keistą ar neįprastą elgesį žiūrima kaip į privalomą „pataisyti“. Norisi gydyti, koreguoti, kad tik vaikas būtų toks kaip visi. Tačiau autizmas nėra liga. Jos nepagydysi specialiais vaistais, neišoperuosi net pasitelkus aukščiausią medicininę įrangą. Bet gal to ir nereikia? Brolis Benediktas jau prieš metus pradėjo ieškoti būdų, kaip šiuos vaikus ir visas šeimas, susiduriančias su šiuo sunkumu, padrąsinti kalbėti, išeiti į miestą ir priimti tai kaip duotybę, galbūt kaip dovaną. Pasak jo, norėtųsi, kad visuomenė įžvelgtų šių vaikų talentą, nes daugelis jų turi išskirtinių gebėjimų. Norėtųsi, kad būtų pastebėti jų privalumai, o ne pabrėžiama įgūdžių stoka. Rita Karvelienė tikina, jog praėjusių metų šventė davė džiugių rezultatų: „Per tuos metus VšĮ „Elgesio sprendimai” sutiko daug gerų žmonių, kurie susipažino su mūsų veikla ir noriai prisideda įvairiais būdais. Šeimos taip pat pasidarė drąsesnės, mažiau slepia savo vaiko problemas, dažniau rodosi viešose miesto erdvėse“.

Nuotraukos autorius Andrius Vengalis

Antrus metus pakvies vaikus į stovyklą

Brolis Benediktas jau antrus metus kartu su VšĮ „Elgesio sprendimai“ pakvies vaikučius, turinčius autizmo spektro sutrikimą, dalyvauti dieninėje vasaros stovykloje „Rožių planeta“. Pasak Ritos, praėjusiais metais įvykusi pirmoji stovykla nepaliko abejingų: „Nors buvo pirma tokia didelė stovykla, bet pavyko labai puikiai. Tėvų prašymu mes ją tęsėme visus metus. Kiekvieną sekmadienį tie patys vaikai susirenka ir kartu su savanoriais leidžia laiką, užsiima naudingomis, bendravimą skatinančiomis veiklomis. Šiais metais tikimės daugiau savanorių, daugiau veiklų. Tikimės sulaukti ir vyresnio amžiaus vaikų, su kuriais stengsimės įgyti darbinių įgūdžių.“ Moteris džiaugiasi, kad prie veiklos su mažaisiais jungiasi ir broliai pranciškonai, kurie tapo ne tik mažųjų princų ir princesių draugais, bet labai padeda ir tėvams, kurie kartais būna praradę viltį, emociškai pavargę, todėl bendravimas su broliais tampa tikra sielos atgaiva.

Vilties!

Nors per praėjusius metus klaipėdiečiai artimiau susipažino su autizmo spektro sutrikimu, susidraugavo su šiais mažaisiais bičiuliais, augti ir tobulėti turime kur. „Pradėkime nuo meilės ir dėmesingumo kiekvienam, esančiam šalia. Viešoje vietoje pamatę keistai besielgiantį vaiką nekritikuokime tėvų. Galima priėjus paklausti, ar nereikia kokios pagalbos“, – apie visuomenės pagalbą prasitaria Rita ir kreipiasi į tėvus, kurie dar neišdrįsta garsiai kalbėti apie savo sunkumus: „Nebijokite savo vaiko keistumų, drąsiai eikite, dalyvaukite viešose vietose, būkite aktyvūs, turėkite vilties.“