ofm.org
Lapkričio 23 d. popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė Pirmojo ir Trečiojo reguliaraus ordino brolius. Kalbėdamas broliams jis prašė būti mažesniesiems tarpusavio santykiuose, taip pat bendraujant su visais žmonėmis ir rūpinantis kūrinija.
Džiaugsmingai sveikinu jus ir brolius pranciškonus visame pasaulyje. Ačiū jums už tai, kas esate ir ką darote, ypač vargingiausiems ir sudėtingose aplinkybėse atsidūrusiems žmonėms.
„Visi esame „mažesnieji broliai“, be jokio išskirtinumo“, rašoma pirmojoje Reguloje Non Bullata. Šiame sakinyje šv. Pranciškus nekalba apie kažką neprivalomo savo broliams, bet įtvirtina jūsų gyvenimo ir misijos sudedamąją dalį. Jūsų gyvenimo formoje būdvardis „mažesnysis“ apibūdina daiktavardį „brolis“, suteikdamas brolijos ryšiams savitą kokybę: nėra tas pat sakyti „brolis“ ir „mažesnysis brolis“. Reikia turėti galvoje šią tipišką pranciškonišką broliškų santykių charakteristiką, kuri iš jūsų reikalauja būti mažesniaisiais broliais.
Iš kur Pranciškui atėjo įkvėpimas padaryti mažumą kaip esminį brolijos elementą? Kadangi Kristus ir Evangelija buvo jo gyvenimo pamatas, galime užtikrintai sakyti, jog mažumas gimė kontempliuojant Dievo Sūnaus įsikūnijimą ir Evangelijoje naudojamą sėklos įvaizdį. Tai Jėzaus logika, jog „jis, būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargdieniu“ (2 Kor 8, 9). Tai atsižadėjimo logika, kurią Pranciškus įgyvendino, kai atribojo save nuo visų žemiškųjų dalykų, iki pat nuogumo, kad visiškai atiduotų save Dievui ir jo broliams bei seserims.
ofm.org
Pranciškaus gyvenimas buvo paženklintas susitikimo su vargšu Dievu, esančiu Jėzaus iš Nazareto asmenyje. Neturtėlis kontempliavo ir adoravo nuolankų ir paslėptą Dievą įsikūnijime, kryžiuje ir Eucharistijoje. Kita vertus žinome, jog vienas iš evangelinių vaizdinių, daręs Pranciškui didžiausią įspūdį, buvo kojų plovimas apaštalams Paskutinės Vakarienės metu. Pranciškoniškas mažumas yra jums duotas kaip susitikimo ir bendrystės su Dievu vieta; kaip susitikimo su broliais ir visais vyrais bei moterimis vieta; galiausiai kaip susitikimo su kūrinija vieta.
Mažumas apibūdina jūsų santykį su Dievu. Šv. Pranciškaus supratimu, žmogus neturi nieko savo, išskyrus savo paties nuodėmes, ir yra vertas tik tiek, kiek yra vertas Dievo akyse. Taigi jūsų santykis su Dievu turi būti kaip vaiko: nuolankus, pasitikintis ir, kaip Evangelijos pasakojime apie muitininką, žinantis savo nuodėmingumą. Ir saugokitės dvasinės puikybės, fariziejiško išdidumo: tai blogiausia supasaulėjimo forma. Jūsų dvasingumui yra būdinga grąžinti Dievui tai, kas Jam priklauso. Visas gėris, kuris yra mumyse, ir kurį galime padaryti, yra Dievo dovana, nes Jis, kaip Pranciškus mėgo kartoti, yra „visas gėris, aukščiausiasis gėris“, ir visa turi būti sugrąžinta „Aukščiausiam, Visagaliui ir Geram Viešpačiui“. Mes tai padarome per šlovinimą, kuris leidžia atsikratyti susireikšminimo ir susitikti bei priimti kitus į savo gyvenimą.
Mažumas pirmiausia išgyvenamas santykiuose su broliais, kuriuos Dievas mums davė. Kaip? Vengiant viršenybės ir pranašumo. Tai reiškia atsisakyti lengvo brolių nuteisimo ir blogų kalbų jiems už nugaros. Apie tai parašyta ir perspėjimuose! Taip pat reikia atmesti pagundą naudoti valdžią spaudžiant kitus, neversti kitų atsilyginti už mūsų padarytas paslaugas, suvaldyti pyktį matant brolio nuodėmę.
Mažumas yra išgyvenamas kaip neturto įžadas, kai žmogus nesisavina kito santykiuose; kai jis vertina kito brolio teigiamas savybes kaip dovaną, ateinančią iš Viešpaties; kai, ypač ministrai, atlieka vadovavimo tarnystę su gailestingumu, kaip nuostabiai išreikšta šv. Pranciškaus „Laiške ministrui“. Jame Pranciškus geriausiai paaiškina, ką reiškia būti mažesniuoju santykiuose su broliais, kurie yra tau patikėti. Be gailestingumo nėra nei brolijos, nei mažumo.
Mažumas taip pat turi būti išgyvenamas santykiuose su visais pasaulyje sutinkamais vyrais ir moterimis, visomis išgalėmis vengiant viršenybės, kuri gali jus atitolinti nuo kitų. Šv. Pranciškus aiškiai tai išreiškė dviejuose Regulos Non Bullata skyriuose, kuriuose jis kalba apie gyvenimą be nieko savo ir apie geranorišką kiekvieno žmogaus priėmimą, dalijantis gyvenimu su labiausiai paniekintais, laikomais mažiausiais visuomenėje.
Ir galiausiai šv. Pranciškui Asyžiečiui kūrinija buvo nuostabi knyga, per kurią Dievas mums kalba ir leidžia mums pažvelgti į jo begalinį grožį ir gerumą. Kūrinija yra kaip sesuo, su kuria dalijamės gyvenimu, ir kaip graži motina, kuri išskečia rankas mus apkabinti. Šiandien, kaip žinia, ši sesuo ir motina sukilo, nes jaučia, kad su ja blogai elgiamasi. Aplinkos degradavimo akivaizdoje aš jūsų, kaip Neturtėlio sūnų, prašau užmegzti dialogą su visa kūrinija, šlovinti Kūrėją ir ypač rūpintis šia sritimi, peržengiant ekonominius išskaičiavimus ir iracionalų romantizmą. Bendradarbiaukite su įvairiomis iniciatyvomis, kurios rūpinasi mūsų bendrais namais, visada prisimindami glaudų ryšį tarp vargšų ir planetos trapumo. Brangūs broliai, aš atnaujinu šv. Pranciškaus prašymą: būkite mažesnieji. Tegul Viešpats palaiko ir maitina jūsų mažumą. Laiminu Jus ir prašau nepamiršti melstis už mane.
Parengta pagal ofm.org.
