Asociacija „Pro Terra Sancta“, remianti krikščionis Šventojoje Žemėje, siunčia naujienlaiškį apie padėtį Alepe, Sirijoje. Alepe humanitarinė krizė tebėra labai sunki. Tačiau lygiai taip pat neatidėliotinai reikalinga rekonstrukcija, o labiau už viską – psichologinis populiacijos atstatymas. Pranciškonai iš Alepo prašo paremti jų misiją Sirijoje. Pagal Bažnyčios tradiciją, aukos Šventajai Žemei (kuriai priklauso ir pranciškonų Šventosios Žemės kustodija) visose parapijose renkamos Didžiojo penktadienio pamaldų metu.

Po šešerių metų karinio konflikto, rytinio Alepio išlaisvinimas gruodžio 23 dieną suteikė miestui viltį atgimti, nors jau kurį laiką laikraščiuose jis vadinamas „mirštančiu miestu“.

„Atvykęs į Alepą žmogus susiduria su nuolaužomis, ištisais kilometrais sunaikintų namų ir kelių, kur senyvi žmonės knaisiojasi po šiukšles, o vaikai ant šaligatvių pardavinėja turkišką kavą, – pasakoja karitatyvinės organizacijos „Pro Terra Sancta“ darbuotoja Andrėja. – Tai pirmasis įspūdis, tačiau pažvelgus iš arčiau galima įsitikinti, jog net ir karas neįstengė sunaikinti žmogaus. Alepas turi didžiulį troškimą tapti „atgimstančiu miestu.“

Alepo parapijos klebonas tėvas Ibrahimas aprodė Andrėjai miestą, kuris bando vėl atsistoti ant kojų. Po keleto metų juodosios rinkos aktyvumo dabar čia atsidarė maži kioskai, prekiaujantys kiaušiniais, vaisiais ir daržovėmis, muilu. Pradėjo veikti netgi improvizuotos mechaninės dirbtuvės, kuriose taisomi vėl į gatves išvažiavę automobiliai.

Šv. Pranciškaus konvente veikia vienas iš nedaugelio likusių vandens šulinių. Šeimos kasdien čia ateina įsipilti vandens, o broliai pranciškonai dalija jiems maisto paketus. Bashiras yra penkerių metų amžiaus berniukas, stovintis eilėje kartu su kitais ir laukiantis maisto paketo, kurį nuneš savo mamai, per bombardavimus netekusiai vyro ir negalinčiai dirbti. Bashiras su mama išgyvena vien iš šio davinio.

Vienuolyno rūsyje berniukai ir mergaitės mokosi muzikos, groja trimitu, gieda chore, skaito katekizmą. Jie yra ateitis, graži ateitis. Kad geriau suprastume, kaip asociacija „Pro Terra Sancta“ investavo aukas, tėvas Ibrahimas nuveda Andrėją į naują kepyklėlę, priklausančią 29-erių metų neseniai vedusiam vyrui. Vėliau jie aplankė Habibą, ką tik atidariusį grožio saloną, jau dabar pilną klientų. Tie du vyrai turi išdidų žvilgsnį kaip tie, kurie atgavo savo orumą. Šie pavyzdžiai rodo darbus, į kuriuos investavo mažesnieji broliai, kad suteiktų bendruomenei naują pradžią.

Kepyklėlė ir grožio salonas

Brolis pranciškonas Ibrahimas žino, kad tie žmonės yra Alepo ateitis ir dėl šios priežasties jis drąsina juos neprarasti vilties ir atrasti savo talentus, ar tai būtų grojimas trimitu, ar bandelių kepimas. Tėvas Ibrahimas įsipareigoja suteikti Sirijos šeimoms ateitį, padėdamas atstatyti jų žemę. Tie, kurie paliko Siriją, grįžtų atgal į tėvynę, jeigu jiems būtų sugrąžinti namai ir darbai.

Alepe humanitarinė krizė tebėra labai sunki. Tačiau lygiai taip pat neatidėliotinai reikalinga rekonstrukcija, o labiau už viską – psichologinis populiacijos atstatymas, ypač jaunų žmonių ir vaikų, nepaisant jų lyties ir religinių įsitikinimų.

Šiandien broliai pranciškonai iš Alepo prašo padėti atstatyti 29 namus, įsigyti autobusėlį bei įrengti du futbolo stadionus „Šventosios Žemės kolegijoje“ Alepe. Susirinkimų, džiaugsmo ir atsipalaidavimo momentai išpildo pirminį Alepo jaunimo poreikį išvalyti mintis ir pamiršti žiaurumus, kuriuos išgyveno per visus šiuos karo metus. Futbolas gali tapti svarbiu įrankiu paskatinti bendravimą ir dialogą tarp skirtingoms kultūroms ir religijoms priklausančių jaunų žmonių. Esminis tikslas yra padėti jiems suprasti, kad tik kartu ir taikoje vieni su kitais galime viltis geresnės ateities.

„Šventosios Žemės kolegija“ Alepe, kur bus įrengti du futbolo stadionai. Dešinėje br. Edoardo ir br. Firas apžiūri raketą, nukritusią į kolegijos teritoriją.

„Norėtume įsigyti autobusėlį ir suteikti galimybę neįgaliems vaikams bei jaunuoliams dalyvauti šiuose rekreaciniuose momentuose, – sako pranciškonas. – Norėtume, kad Alepo jaunimas suprastų, jog niekas taikos ir meilės aplinkoje nebus atskirtas, ir kad dabar yra tinkamas metas susivienyti bei pradėti statyti harmoningą ateitį.“

Autobusėlis taip pat suteiks transporto galimybę jauniems pabėgėliams, kuriems broliai padeda Hanano ir Jibreeno stovyklose. Pastaroji yra didžiausia Alepe ir tapusi namais maždaug 2000 žmonių, daugiausia vaikų.

Norintieji paremti brolių pranciškonų misiją Sirijoje ir Alepe gali paaukoti Didžiojo penktadienio pamaldų metu arba perversti auką į Kretingos Viešpaties Apreiškimo vienuolyno sąskaitą (Kretingos Apreiškimo vienuolynas, į. k.  191153971 sąsk. nr. LT044010041800032317 AB DnB bankas, banko kodas 40100). Prašome nurodyti aukos paskirtį: „Auka pranciškonams Sirijoje“.

Kretingos vienuolyne gyvenantys broliai pranciškonai perduos aukas Šventosios Žemės kustodijai. Kilus klausimams galima kreiptis į Šventosios Žemės komisarą Lietuvoje pranciškoną Antaną Blužą OFM (tel. nr. +370 698 05526).