Šv. Koletė

Koletė gimė Prancūzijoje 1381 m. Tėvams mirus, visą nuosavybę išdalijo vargšams ir, apsivilkusi trečiojo pranciškonų ordino abitą, kurį laiką gyveno tarsi užsidariusi. Pagaliau priimta į vienuolių klarisių bendruomenę, popiežiaus leidimu daugelį Antrojo ir Pirmojo ordino vienuolynų paskatino vėl priimti pirminį pranciškoniškojo gyvenimo būdą, ypač diegdama neturtą ir maldą. Mirė 1447 m. kovo 6 d.

Iš šventosios Koletės Dvasinio testamento

(E. S. M. Perrin, La belle vie de Sainte Colette de Korbie, Paris 1920, pp. 274–277.)

Brangus yra Dievo akivaizdoje nuolankus klusnumas

Mylimosios dukros, pažinkite savo šventą pašaukimą, savo didį vertumą ir teisėtąjį tobulumą: mat neišmanymas esti smarkiai žalingas, o pažinimas labai vaisingas; taigi pažinkite, kur įžengiate pro dieviško įkvėpimo ir pamiltojo pašaukimo vartus. Mūsų mielasis Išganytojas sako: niekas negali ateiti pas mane, jei mano Tėvas jo nepatraukia per įkvėpimą; šis palaimintas įžengimas į derlingą evangelinio tobulumo lauką yra ne kas kita kaip pasaulio, kūno ir savosios valios išsižadėjimas. Juk šlovingasis Jėzus, gimęs iš Mergelės, šitaip sako: kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs ir teneša savo kryžių, – nepraleisdamas atgailos už padarytas nuodėmes, idant nepapiktintų Dievo ir geriau išsaugotų dieviškąją malonę.

Tad apsvarstykite, mylimosios dukros, jog dovanai esate pašauktos į tobulą klusnumą, ir visame kame, kur nėra Dievo papiktinimo, visuomet pakluskite: Jėzus tapo klusnus iki mirties. Ir nepakanka paklusti tam tikru laiku ar tik kai kuriuose dalykuose, bet reikia paklusti visame kame, kas tik nėra priešinga Dievui, sielai ir šventajai Regulai. Savo nuomonių nevertinkime labiau už mūsų vyresniųjų: juk tikroji išmintis yra pavaldi Jėzui ir jo meilingajai Motinai Mergelei; tikras paklusnusis nuoširdžiai dėl Dievo daro tai, ką daro, ir nieko nepaiso, vien tikrojo klusnumo, ir taip pagarbiai, tarsi jį būtų gavęs iš paties Jėzaus lūpų, juo labiau kad įsakymas lengvesnis yra pagal žmonių regimybę, o Dievo akivaizdoje brangesnis yra nuolankus klusnumas, nes iš neklusnumo kyla blogybės. Juk viena klusniojo malda pajėgia daugiau negu šimtas tūkstančių neklusniojo maldų; jeigu klausysime Dievo, tai ir jis pats mus išklausys.

Po to, kai išsižadėjo savęs, mūsų Viešpats nori, kad neštume jo kryžių: šitai yra mūsų šventojo neturto įžadas. Kryžius esti sunkus, kai trokštame turėti dar ką nors kita be Jo, kuris ant savo pečių nešė kryžių ir teikėsi ant jo mirti. O mylimosios dukros, mylėkite, mylėkite šią įstabią dorybę pavyzdžiu Jėzaus Kristaus, garbingojo mūsų tėvo šventojo Pranciškaus ir mūsų motinos ponios šventosios Klaros; būkite patenkintos savo nepritekliuose, idant lengviau galėtumėte ateiti į karalystę, į kurią esate pašauktos, per tą patį klusnumą, kurio laikytis laisva valia pasižadėjote. Taigi gyvenkite kaip tikrosios neturtėlės ir tokios išlikite iki pat mirties, mylimosios dukros, kaip dėl mūsų padarė mielasis mūsų Išganytojas ant kryžiaus, ir kadangi nedaug tėra pasaulyje mylinčiųjų tokį neturtą, tuo didesnę priežastį turime jį mylėti po mūsų ponios šventos paklusnybės, kurią jums siūlau užvis labiausiai.

Privalome ištikimai sergėti tai, ką pažadėjome, o jeigu dėl žmogiškojo silpnumo kuo nors nusidedame, visada ir be gaišaties privalome prisikelti šventąja atgaila, rūpindamosi gerai gyventi ir šventai mirti. Visuotinio gailestingumo Tėvas, per savo šventąją kančią Sūnus ir šlovingoji Šventoji Dvasia, ramybės, saldybės ir meilės šaltinis, mus visus tepripildo savo paguodų. Amen.

2018-02-05T11:17:15+02:00