Artėjant Pasauliniam apaštaliniam gailestingumo kongresui, grupės „Ichthus“ vokalistė ir dainų autorė MILDA ŽUKIENĖ sukūrė specialiai šiam renginiui skirtą giesmę „Tavo gailestingumas“.
Interviu dienraščio „Bernardinai.lt“ žurnalistui Tomui Kemzūrai atlikėja pasakoja, kad giesmė yra didinga, šiek tiek lyriška, bet iš esmės – džiugi, ji išversta į anglų kalbą užsieniečių auditorijai. Kalbėdama apie kūrybinį procesą, M. Žukienė prisimena, kad bendraujant su Gailestingumo kongreso rengėjais ir ieškant giesmės, atsitiktinai buvo pastebėtos kelios dirbtinio intelekto sukurtos giesmės – kūrėjai tai tapo įkvėpimu, atvėrusiu muzikinę vaizduotę.
Sporto turnyrai, pavyzdžiui, futbolo čempionatai, turi savo titulines dainas. Ar galima sakyti, kad ir ši giesmė yra titulinė Gailestingumo kongreso giesmė?
Turbūt galima taip sakyti. Organizatoriai ieškojo giesmės apie gailestingumą ir pakvietė mus kaip grupę. Jie svarstė, kokia giesmė labiausiai tiktų Gailestingumo kongresui, bet niekaip nerado tinkamos. Taip ieškodami ir atradome kai ką visai naujo.
Kaip apibūdintumėte giesmės nuotaiką? Kokią pagrindinę žinią ji perteikia?
Pagrindinė žinia yra ta, kad Viešpats laukia kiekvieno, kad Jo gailestingumas yra didesnis už bet kokį teisingumą. Kad ir kokie esame, kad ir kaip kartais būname pasiklydę, Jo gailestingumas yra už viską didesnis. Dėl to turbūt ir gimė mintis, kad gailesčio lobynas yra neišsemiamas ir Tėvo gailestingumas –amžinas. Manau, tokia pagrindinė šios giesmės mintis. Turbūt ir paties Gailestingumo kongreso pagrindinė mintis yra ta, kad Viešpats laukia visų – savo pervertomis, ištiestomis rankomis į mus. Ši giesmė irgi yra apie tai. Ir apie mus, žmones, kurie atsiliepiame į Jo kvietimą, į Jo ištiestas rankas.
Giesmę galima vadinti džiaugsminga ar ji verčia labiau susimąstyti?
Man ji yra tarsi konstatavimas, išpažinimas ir kartu kvietimas tiems, kurie apie tai nežino, tiesiog išgirsti. Tai yra ir mūsų, tuo tikinčių žmonių, liudijimas. Nemanau, kad tai labai mąsli giesmė. Ji gana judri. Tie, kurie žino mūsų stilių ir tai, ką groja grupė „Ichthus“, atpažins kai ką panašaus. Ji yra džiugi, nes juk gailestingumo žinia yra džiugi, teikianti labai daug vilties. Taigi ši giesmė yra tvirta, šiek tiek lyriška, bet iš esmės – džiugi.
Kokias emocijas jūs kaip vokalistė ir autorė išgyvenate giedodama giesmę?
Žinote, kai sukuri giesmę, ji vis tiek tampa tavęs, tavo išgyvenimų dalimi. Taip yra ir man. Kadangi ši giesmė gimė tokiomis aplinkybėmis – galima sakyti, ir spontaniškai, bet kartu vis tiek iš tam tikrų gyvenimo situacijų, kuriose pats esi, – ji man yra labai asmeniška. Mąstant apie renginį, kongresą, apie Dievo gailestingumą, tai paliečia mane pačią. Tam tikra prasme tai yra ir mano išpažinimas.
Dėl to giesmėje yra žodžiai: „Aš ateinu pas Tave tuščiomis, sudaužyta širdim.“ Galbūt būtent tai labiausiai ateina iš mano gyvenimo. Bet manau, kad daug žmonių yra patyrę tokius dalykus. O Viešpats laukia. Turbūt taip.
Pakalbėkime apie kūrybos procesą. Kai sužinojote, kad teks garbė sukurti titulinę giesmę, kur sėmėtės idėjų?
Aš nežinojau. Niekas manęs, tiesą sakant, neprašė. Tai buvo spontaniška – galbūt Šventosios Dvasios veikimas, nežinau. Kaip minėjau, kai ieškojome giesmės, mes kaip grupė siūlėme savo kūrinius, organizatoriai siūlė kai ką iš jau sukurtų giesmių, užsienio giesmių, dar ką nors. Vis dėlto vieniems ar kitiems kas nors netikdavo. Galiausiai įvyko lūžis, kai susirašinėjant atsirado dirbtinio intelekto kūrinių. Tada pamaniau: gal vis dėlto galime ir patys?
Ir tada, kaip būna kuriant, ji tiesiog ateina. Mes, tikintys žmonės, žinome, kad kūryba yra iš Dievo, kad esame apdovanoti per Jo nesenkančią kūrybą. Taip ir ateina – pagauna tave. Vieni sako, kad tuo metu būna tam tikros būsenos, kiti – dar kitaip. Bet turbūt visi sutiktų, kad yra nepaaiškinamas momentas.
Tiesiog atėjo pagrindinės eilutės su melodija. Žinojau, kaip jos turi skambėti – turi būti iškilmingos, netgi himniškos. Įsivaizdavau, kad turėtų dainuoti trys balsai arba choras. Paskui po truputį viskas rutuliojosi, atsirado posmelis. Tada nusiunčiau savo grupei ir paklausiau: ką manote, ar čia galėtų kažkas būti? Jie atsakė: „Taip, eik pirmyn, gerai.“ Po truputį rutuliojau tą idėją. Kaip supratau, organizatoriams ji irgi tiko, nes atitiko renginio temą. Taip ir įvyko tai, ką dabar turime.
Ką turite galvoje sakydama, kad iš pat pradžių buvo pasitelkiamas dirbtinis intelektas? Idėja buvo kongreso giesmę sukurti dirbtiniu intelektu?
Kaip minėjau, kai siūlėme kūrinius, gavome kelis organizatorių pasiūlymus. Mes pasakėme, kad ši kūryba yra dirbtinio intelekto. Nežinau, ar jie tai suprato, ar tiesiog rado kai ką ta tema ir atsiuntė. Galbūt net nežinojo, kad tai dirbtinio intelekto produktas. Bet mums, kūrėjams, muzikantams, tai buvo svarbus momentas. Dabar turbūt visi išgyvename, kad dirbtinis intelektas tarsi nori pakeisti mus kaip žmones. Jis dažnai sukuria tobulai – labai gražūs balsai, nušlifuotos melodijos, atrodo, viskas tiesiog blizga.
Įgudusi ausis turbūt atskirs dirbtinio intelekto kūrybą. Bet paprastiems žmonėms jau sunku atskirti, kuriskūrinys sukurtas žmogaus, o kuris – dirbtinio intelekto. Norėjome, ypač kalbant apie giesmes, priminti, kad giesmė yra malda. Tu, žmogus, atneši savo maldą – ji neturi būti tobula.
Man atrodo, kad giesmės turi atspindėti žmogaus gyvumą: žmogaus, kuris išgyvena, patiria įvairių dalykų, būna sukrėstas, galiausiai atsiverčia, sutinka Dievą. Man, kaip kūrėjai, šis procesas yra nuostabus – kai gauni kibirkštėlę, iš jos išvystai visą mintį, visą kūrinį, paskui su grupe tą kūrinį aranžuoji. Tai labai brangu širdžiai. Ir jokiu būdu nenorime to atiduoti dirbtiniam intelektui.
Popiežius Leonas XIV savo enciklikoje akcentuoja dirbtinio intelekto keliamą grėsmę. Jūsų nuomone, dirbtinio intelekto sukurtos giesmės jau būtų tragedija?
Jų jau ir dabar pilna. Internete sklando daug tokių kūrinių. Nežinau, kiek patys žmonės tai prisileis. Juk kadaise buvo spėliojama, kad nebereikės knygų, viską pakeis filmai. Bet knygos puikiausiai išliko, žmonės toliau skaito. Todėl sunku pasakyti, kaip bus.
Man atrodo, kad gyvo žmogaus kūryba vis tiek visada bus vertinama daug labiau negu dirbtinio intelekto. Tai turbūt liečia ir dizainą, ir paveikslus, ir kitus dalykus. Niekas nepakeis gyvo žmogaus – su jo netobulumais, tokio, koks jis yra. Galiausiai Viešpats mus sukūrė individualius. Mums įdomu pažinti vieniems kitus, todėl žmogaus kūryba yra brangi.
Nežinau, kiek mūsų visuomenė ir bažnytinės bendruomenės priims tai, ką siūlo dirbtinis intelektas. Jeigu priims, taip ir įvyks. Bet kažkur, matyt, yra riba, kai sakysime: „Ačiū, gal ne.“ Gal geriau mūsų klebono pamokslai negu dirbtinio intelekto tekstai.
Ši giesmė yra jūsų ir grupės „Ichthus“ dovana Vilniui ir Gailestingumo kongresui, bet oficialaus giesmės įrašo studijoje kol kas neturime. Kodėl?
Kaip minėjau, visas procesas nebuvo iš anksto suplanuotas. Niekas mums nepasakė konkrečių datų ir tikslo. Viskas išėjo spontaniškai.
Dabar jau verčiamės per galvą, kad kuo greičiau parengtume šį kūrinį. Studijoje jį ruošia Juozas Martinkėnas. Netrukus jis turėtų būti gatavas, bet tai nėra greitai padaroma, ypač kai nebuvo laiko pasiruošti ir iš anksto suplanuoti darbų. Viskas vyksta tiek, kiek galime įdėti pastangų po savo darbų. Juk mes užsiimame ne vien muzika. Šlovintojai turi ir paprastus darbus, o muziką kuria ir atlieka laisvalaikiu.
Labai tikiuosi, kad šią savaitę kūrinys galbūt bus baigtas. Tada jis jau bus prieinamas visiems. Galbūt „YouTube“, žinoma, „Ichthus“ svetainėje, taip pat socialiniuose tinkluose. Įrašu dalinsimės.
Renkate paramą, kad galėtumėte profesionaliai įrašyti giesmę. Ar sulaukiate žmonių palaikymo?
Taip, jau galima sakyti, kad reikiama suma surinkta. Galbūt trūksta kelių šimtų eurų. Dabar tiksliai nežinau, reikėtų pasitikrinti, kiek surinkta, bet didžioji dalis pinigų jau yra. Lėšas studijiniam Juozo darbui, kurį jis atlieka kaip šios giesmės prodiuseris, jau esame surinkę.
Giesmę sudėtinga atlikti techniniu atžvilgiu?
Manau, ji nėra labai sudėtinga. Pagrindinė melodija ir tekstai nėra sudėtingi. Tai vis tiek yra populiariosios muzikos kūrinys. Nebent choras norėtų išmokti visus balsus ir labai tiksliai atlikti. Bet žmogui tiesiog prisijungti, manau, neturėtų būti sudėtinga.
Jeigu kokia nors miestelio ar kaimo parapija taip pat norės šią giesmę giedoti, jie galės rasti natas?
Taip, natos jau yra svetainėje Ichthus.lt, skiltyje „Giesmės“. Įrašius giesmės pavadinimą, natos iš karto turėtų atsiversti. Galima atsisiųsti ir lietuvišką, ir anglišką variantus. Organizatoriai prašė, kad giesmė būtų pritaikyta tarptautinei auditorijai, todėl paprašėme profesionalios vertėjos išversti.
Pati kuriu lietuviškai, ir, aišku, lietuvių kalba aš geriausiai išreiškiu, ką noriu pasakyti. Giesmę daugiausia atliksime lietuviškai, bet pačiame kongrese ir atidaryme greičiausiai giedosime angliškai. Angliškas pavadinimas – „Mercy of Our Lord“.
Kaip dažnai kongreso metu ši giesmė skambės?
Giedosime ją per atidarymą. Taip pat birželio 10 dieną, kai Bernardinų bažnyčioje vakare vyks šlovinimo vakaras. Ten ją irgi atliksime su grupe „Ichthus“, kaip ir daug kitų giesmių. Dar girdėjau, kad kažkur šią giesmę atliks ir choras. O daugiau, tiesą sakant, nežinau. Čia jau galėtų būti pačių muzikantų, kurie gros kituose kongreso renginiuose, iniciatyva. Kaip minėjau, greitai bus prieinamas kūrinio įrašas, todėl žmonės galės jo klausyti.
Kaip jums atrodo, ar kongresui pasibaigus giesmė prigis, o gal nuguls dulkėti į stalčių?
Bent jau „Ichthus“ruošiasi šią giesmę atlikti ir palikti savo repertuare. Girdėjau ir kai kurių kitų atsiliepimų, kad giesmė gera ir žmonės nori ją giedoti. Nesinorėtų jos palikti dulkėti.
Nemanau, kad Dievo gailestingumo žinia kada nors tampa neaktuali. Ji aktuali visada. Tuo labiau kad mes čia, Vilniuje, turime ir šventovę, ir paveikslą, čia buvo pagrindinis įvykis su seserimi Faustina, iš kurio kilo šis gailestingumo judėjimas ir jo skelbimas. Tikiuosi, kad ši giesmė bus atliekama Lietuvoje – ne tik mūsų, bet ir kitų šlovintojų.
