In memoriam Šventajam Tėvui popiežiui Pranciškui
Brangūs broliai ir seserys, ramybės ir gėrio visai Pranciškoniškajai šeimai!
Dėkingumo ir gilaus liūdesio kupinomis širdimis mes, Pranciškoniškosios šeimos generaliniai ministrai, norime su jumis pasidalyti savo atsisveikinimu su mūsų Šventuoju Tėvu popiežiumi Pranciškumi, kuris sugrįžo į Tėvo namus.
Šiuo metu, kai mus paliko mylimas popiežius Pranciškus, jaučiame būtinybę apmąstyti gilią jo buvimo reikšmę mums, šv. Pranciškaus Asyžiečio sūnums ir dukroms. Jorge Mario Bergoglio neatsitiktinai savo pontifikatui pasirinko Asyžiaus Neturtėlio vardą: šis pasirinkimas nuo pat pradžių atskleidė gyvenimo ir misijos kelią, kurio jis nuosekliai laikėsi iki pat savo dienų pabaigos.
Popiežius, įprasminęs pranciškonišką charizmą
Popiežius Pranciškus pastebimai gyveno mūsų Serafiškojo Tėvo dvasia. Kaip galime neprisiminti jo žodžių, pasakytų 2013 m. spalio 4 d. vizito Asyžiuje metu: „Iš šio Taikos miesto, kur gimė ir gyveno šventasis Pranciškus, galingai ir su meilės nuolankumu kartoju: gerbkime kūriniją, nebūkime griovimo įrankiai! Gerbkime kiekvieną žmogų: tegu liaujasi žemę kruvinantys ginkluoti konfliktai, tenutyla ginklai ir neapykanta visur teužleidžia vietą meilei, įžeidimas – atleidimui, nesantarvė – vienybei“.
Kristus kaip centras, meilė Bažnyčiai, maldos pirmenybė, evangelinio paprastumo kelias, artumas vargšams ir mažiausiems, rūpinimasis mūsų bendraisiais namais, įsipareigojimas susitaikinimui, taikai ir dialogui: tai buvo pranciškoniškos charizmos ramsčiai, kurie rodė kelią jo Petro tarnystėje.
Visuotinė brolija
Su ypatingu jauduliu prisimename, kai 2021 m. gegužės 8-ąją savo žinioje Pranciškoniškajai šeimai, žurnalo „Italijos globėjas šv. Pranciškus“ šimtmečio proga, jis mus ragino: „Toliau judėkite pirmyn, įkvėpti Asyžiaus Neturtėlio figūros, kuris mokėjo gyventi esme, sujungdamas ją su gailestingumu visiems kitiems, ypač vargingiausiesiems ir labiausiai apleistiems. Stenkitės pranciškoniškas vertybes paversti kasdienybės konkretumu, ir toliau būkite dėmesingi „laiko ženklams“.
Jo enciklika Fratelli Tutti, ypatingai įkvėpta mūsų Serafiškojo Tėvo, išliks kaip vienas galingiausių šauksmų visuotinei brolybei mūsų laikais, kvietimas atpažinti save kaip brolius ir seseris pasaulyje, draskomame susiskaldymo ir konfliktų.
Popiežius Pranciškus šį skelbimą sustiprino savo balso jėga. Balso, kurį pakėlė, kad primintų pasauliui jo atsakomybę už kitų buvimą ir gyvenimą, ypač jei tai migrantai ir pabėgėliai, smurto ir karo aukos, benamiai, kaliniai, vieni iš daugelio „nematomųjų“ mūsų miestuose.
Savo gestais ir žodžiais jis prisistatė kaip tikras brolis, ragindamas kiekvieną nepamiršti vaikų, pagyvenusiųjų ir tų, kurie gyvena dažnai pelno siekiančios visuomenės paraštėse. Jis energingai kreipė dėmesį į moterų vertę, padėdamas kurti atvirą ir pagrįstą bendrystę, kurią praturtina kiekvieno iš mūsų veidas.
Kvietimas eiti kartu kaip krikščionių bendruomenei suteikė Bažnyčiai brolijos veidą, o susitikimas su kitomis kultūromis ir religijomis įkvėpė vilties.
Rūpinimasis kūrinija
Kaip galėtume užmiršti tą impulsą, kurį popiežius Pranciškus davė rūpinimuisi mūsų bendraisiais namais kartu su enciklika „Laudato Si“, giliai įsišaknijusia pranciškoniškame dvasingume? Gera tai prisiminti, švenčiant Kūrinijos giesmės 800 metų jubiliejų.
2020 m. lapkričio 4-ąją, kreipdamasis į vieną mūsų šeimų, jis sakė: „Šventasis Pranciškus kviečia mus kontempliuoti Kūriniją nuostabos ir dėkingumo akimis, o ne godžiu žvilgsniu tų, kurie viską išnaudoja ir nieko negerbia. Tegul Neturtėlis jus moko kiekvieną užjausti, savo kūrybiškumą skirti tarnavimui mažiausiems, gyventi sveika įtampa tiesos ir teisingumo atžvilgiu kartu su vidine ramybe“. Tikrovė, kurioje viskas tarpusavyje susiję, o Dievas yra kūrinių ir būtybių centre, – daug didesnė nei bet koks ekologizmas. Ji vis dar laukia, kol bus gerai ištirta ir virs konkrečiais asmenų ir visuomenių gyvenimo pasirinkimais.
Bažnyčia vargšų ir vargšams
Nuo pat savo pontifikato pradžios popiežius Pranciškus svajojo apie „vargšų Bažnyčią vargšams“, sekdamas su Ponia Neturtyste susituokusiu šv. Pranciškumi. Viename paskutiniųjų susitikimų su pranciškonais, šv. Pranciškaus Regulos 800 metų jubiliejaus proga, 2023 m. birželio 17 d. jis mums sakė: „Neturtas nėra sociologinė teorija ar mada, bet sekimas Jėzumi nuolankumo ir nusižeminimo keliu. Tai apčiuopiama meilė, kuri tampa tarnyste ir dovana. Raginu jus, brangūs broliai ir seserys, visada džiugiai liudyti šį evangelinį neturtą, kuriuo gyveno šv. Pranciškus, nusimesdamas nuo savęs viską, kad galėtų sekti Viešpatį.“ Atrodo, kad ši žinia subrendo per jo Petro tarnystės metus ir visada skatino mus iš naujo susitelkti į tai, kas esminga. Tai atpažįstame kaip subrendusį Vatikano II Susirinkimo vaisių. Šis susirinkimas, iš kurio jis sėmė viską, kas įmanoma, ne tik įkvėpė popiežių Pranciškų, bet ir suteikė jo balsui svorio.
Kvietimas tęsti pranciškonišką kelią
Gedėdami dėl jo iškeliavimo, priimkime dvasinį palikimą, mums paliktą kaip brangų lobį, kurį reikia puoselėti ir padaryti vaisingą. Geriausias būdas pagerbti popiežiaus Pranciškaus atminimą – tai toliau gyventi mūsų Šventojo Tėvo Pranciškaus charizma su atnaujintu įsipareigojimu, skelbiant Evangeliją savo gyvenimu pirmiau nei žodžiais, stengiantis būti taikos įrankiais susiskaldžiusiame pasaulyje ir gyvenant visuotine brolybe su visa kūrinija.
Tokiu būdu jis mus mokė ir prašė: „Ir visame tame, brangūs broliai ir seserys, jūs esate pašaukti gyventi brolijoje, jausdamiesi didžios Pranciškoniškosios šeimos dalimi. Šia prasme primenu jums Pranciškaus troškimą, kad visa šeima liktų vieninga, žinoma, gerbiant skirtingų komponentų ir taip pat kiekvieno nario įvairovę bei autonomiją. Tačiau visada gyvybiškai svarbioje bendrystėje vieni su kitais, kartu svajodami apie pasaulį, kuriame visi būtų ir jaustųsi kaip broliai, ir stengdamiesi kartu jį kurti (plg. Fratelli Tutti, 8); vyrai ir moterys, kovojantys už teisingumą, dirbantys dėl integralios ekologijos, bendradarbiaujantys misionieriškuose projektuose ir tampantys taikos amatininkais bei Palaiminimų liudytojais“.
Kviečiame visą Pranciškoniškąją šeimą melstis už palaimintąją popiežiaus Pranciškaus sielą, kad Viešpats jį priimtų į savo šviesos ir ramybės Karalystę, kur jis pagaliau galės kontempliuoti veidą To, kuriam su tokia didele meile tarnavo žemėje.
„Būk šlovinamas, mano Viešpatie, per mūsų sesę kūnišką Mirtį,
nuo kurios nė vienas gyvas žmogus pabėgti negali“.
Su broliška meile, mus visus Kristuje vienijančioje bendrystėje,
Jūsų generaliniai ministrai ir IFC-TOR prezidentė
br. Massimo Fusarelli OFM,
br. Carlos Alberto Trovarelli OFM Conv
br. Roberto Genuin OFM Cap
br. Amando Trujillo Cano TOR
Tibor Kauser OFS
ses. Francés Marie Duncan OSF
2025 m. balandžio 22 d. Roma
