Pranciškoniškosios šeimos šventės proga dienraščio bernardinai.lt žurnalistė Aurelija Plokštytė kalbino br. Evaldą Darulį OFM ir Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino nacionalinę ministrę dr. Jogilę Teresą Ramonaitę OFS.

„„Kūrinijos giesmę“ šv. Pranciškus pradėjo rašyti 1224 m. ir baigė 1225 m. – likus dvejiems metams iki savo mirties. Tai yra vienas pirmųjų ir seniausių literatūrinių žanrų Italijoje. Rašydamas giesmę šv. Pranciškus jau buvo ligotas, tačiau vis tiek sugebėjo įžvelgti kūrinijos, kaip Dievo dovanos, grožį. Jis matė Kūrėjo atvaizdą kūrinijoje.

Paskutiniame posmelyje rašoma: „Būk pagarbintas, mano Viešpatie, per mūsų sesę kūniškąją mirtį.“ Taip, kaip ir visus Dievo kūrinius, šv. Pranciškus mirtį irgi pavadina sese. Mirtis tampa Kūrėjo meilės žmonijai išraiška. Šv. Pranciškus ją priima kaip vartus į amžinybę – galimybę gyventi su Viešpačiu amžinai“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos provincijolas br. Evaldas Darulis OFM.
Šis šv. Pranciškaus kūrinys perkeitė ir žmonijos, ir Bažnyčios veidą. Tai leido visai kitaip pažvelgti į patį Dievą. Br. Evaldas pabrėžia, kad šv. Pranciškus mus moko vertybių – jis įkvepia savo santykiu su vargšais, sakomu pamokslu paukščiams ir Dievo kaip vienintelio turto iškėlimu. „Saulės giesmė“ yra tarsi santrauka visko, kas šv. Pranciškui buvo brangu. Kartu visa tai yra žmogiška ir žemiška, kalba br. Evaldas, nes tai rodo jo nuolankumą ir mokėjimą priimti, ką mes turime žemėje.

Tuo metu, kai buvo parašyta „Saulės giesmė“, beveik visi veikalai buvo rašomi lotynų kalba. Šv. Pranciškus kūrinį parašė kalba, kuria šnekėjo – italų. Giesmėje atsiskleidžia giluminė pranciškoniškoji dvasia ir požiūris į kūriniją – visi Viešpaties kūriniai laikomi broliais ir seserimis.

„Visa tai, ką Viešpats sukūrė, yra gera dėl to, kad Dievas yra geras. Ir visi yra lygūs – visi yra žmogaus broliai ir seserys.

Per kūrinius yra šlovinamas Kūrėjas, ir tai išreiškia kontrastą su pagonybe. Tai yra iš esmės krikščioniškas, o ne pagoniškas požiūris, kai šlovinami kūriniai, bet ne Dievas. Šv. Pranciškus buvo revoliucionierius – jis į kūriniją pažvelgė iš esmės kitu kampu“, – kalba Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino nacionalinė ministrė dr. Jogilė Teresa Ramonaitė OFS.

Visą straipsnį dienraštyje bernardinai.lt galite perskaityti čia.